Dailininkė Aušrinė Kuzė
Ką daryti kai kur nors nori nukeliauti ir su kai kuo susitikti, bet negali? Štai Airijoje net šešioms savaitėms paskelbė karantiną ir niekur keliauti negalima. Aišku, Tuktukas kiek nusiminė, bet greitai surado išeitį. Juk galima su žmogum pasikalbėti surengus ZOOM konferenciją. Taip Tuktukas ir padarė – su Airijoje gyvenančia dailininke Aušrine Kuze jis bendravo per internetą. Tai visai smagu, pabandykite ir jūs. Dainininkė parodė Tuktukui įvairiausių savo darbų, papasakojo apie tai, kaip gimsta piešiniai ir kaip jis kūrė Tuktuko portretą. Kai ką iš jų pokalbio užrašėme ir jums papasakosime.
– Ar seniai piešiate?
– Piešiu seniai seniai, net ir prisiminti sunku, kada pradėjau. Žinoma, aš ir mokiausi. Baigiau beveik dešimt metų trukusias studijas trijose skirtingose mokymo įstaigose, ir net beveik išmokau piešti. Tobulumui ribų nėra, tad ir šiai dienai nenuilstamai kuriu, o bekuriant susitinku ir kitus menininkus, kūrėjus. Juk kartu kurti smagiau ir įdomiau, dalintis žiniomis, įkvėpti vienas kitą.
– Papasakokite apie save, kur gimėte, kaip atkeliavote ir apsigyvenote Airijoje?
– Gimiau ir augau Kaune, nuostabiam mieste, kur dvi upės Nemunas ir Neris susitinka. Turėjau svajonę gyventi saloje. Sena mano svajone gyvent kokioje nors saloje išsipildė kai atsidūriau žaluma padengtoje, vandens apsuptoje, didžiulėje saloje, kuri vadinasi Airija. Čia gyvenu ir kuriu iki šiol.
– Smagiau piešti vaikams ar suaugusiems? Kaip gimsta jūsų piešiniai? Ką nors pagalvojate ar pamatote?
– Piešiu visaip ir visiems, vaikams, ir suaugusiems, ir vaikiškai suaugusiems. Ko gero, priklausomai nuo temos arba mano pačios nuotaikos. Na, o kai nuotaika žaisminga, atsiranda visokie nepaprasti ir įdomus personažai. Kartais jie pavirsta pasakų herojais ir ateina pasilabinti su viso pasaulio žmonėmis. Pastaruoju metu dažniausiai tapau akriliniais dažais ant drobes, labai mėgstu visas spalvas, todėl mano paveikslai gimsta be galo spalvoti. Taip pat piešiu ir polichrominiais pieštukais, su kuriais ir buvo sukurtas Tuktuko portretas.
– Piešdama daugiau stengiatės kurti bendrą vaizdą ar daugiau dėmesio skiriate detalėms?
– Mano darbai pilni įvairiausiu detalių, jos gimsta bepiešiant, labai natūraliai, viena po kitos. Kaip kad kiti stato namą plyta po plytos, taip ir aš piešiu dėdama detalę prie detalės. Svarbiausia, kad visos detalės tarpusavyje susigyventų ir susidraugautų. Ko gero, nėra recepto, kaip ir nuo ko prasideda kiekvienas paveikslas. Sako, kad svarbiausia pradėti piešti, o tada reikia turėti daug kantrybes tęsti pradėtą darbą, net jei atrodo, kad niekas neišeina. Aš kartais nupiešiu pieštuku tai, ką noriu nutapyti, o ir betapant kartais išeina visai kas kita, negu buvau sugalvojusi. Mano kūryba ir man pačiai dažnai yra didelė staigmena.
– Kaip gimė mano, t.y.Tuktuko, portretas?
– Tuktukas atsirado bendradarbiaujant kartu su kitais kūrėjais (tiksliau – kūrėju). Man kaip tik buvo žaisminga nuotaika, bepiešiant „išdygo“ Tuktuko kepurė, apkibusi visokiausiomis gėrybėmis. Vėliau pagal tą kepurę atsiskleidė ir linksmas, nuotaikingas jo būdas. Pūkuotas, plaukuotas, pasišokinėjantis, viską galintis Tuktukas gimė netikėtai ir spontaniškai visai taip, koks pats ir yra.
– Vaikai dažnai augdami nustoja piešti, nes ima nepasitikėti savimi. Kaip išmokti piešti?
– Išmokti piešti galima tik bepiešiant. Jeigu nustosi piešti, tai niekada neišmoksi. Vaikams pasakysiu, kad piešk net jei ir kirminas iš vidaus graužia sakydamas: “Nieko nesigauna, pavargau, niekada nesugebėsiu…”
– Svarbiausia niekada nenukabinti nosies, netingėti ir susirasti bendraminčių, kurie taip pat mėgsta piešti. Drauge lengviau ne tik kalnus nuversti, bet ir išmokti piešti.
– Apie ką svajojate piešdama?
– Sunku pagauti svajonę, bet jai pavyksta, tai visas svajones iš karto nutapau ar nupaišau, šitokiu būdu visi jas gali pamatyti mano piešiniuose arba tapybos darbuose. Dažniausiai ten galite išvysti visa, kas įmanoma, o gal net daugiau – kas neįmanoma, juk ant popieriaus lapo nupiešti galima viską, ko tik nori. Fantazijai ribų nėra, tuomet ir dramblys gali skraidyti, ant galvos medžiai augti ar net apelsinais snigti.
Linas BITVINSKAS
Asociacija „Aukštaitijos komunikacijos projektai“
Lietuvių informacijos ir kultūros sklaidos bendruomenė Airijoje
"Projektą remia Lietuvos kultūros taryba"
